lenkų akibrokštas papiktino vilnių

Press Report

Produkto nuolat atnaujinami šaltiniai

Share on Facebook Share on Twitter Share on Google+

Ads

Lenkų akibrokštas turėti Aušros vartų atvaizdą pasuose – papiktino Vilnių

04 Rugpjūčio 2017 07:03:22 LZ RSS

Lenkijos valstybės šimtmečiui skirtuose naujuose lenkiškuose pasuose gali atsirasti ir vieno iš Lietuvos sostinės simbolių – Aušros vartų – atvaizdas. Dėl to į mūsų Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Lenkijos ambasados atstovas, tačiau reakcijos iš Varšuvos į išdėstytas pastabas mūsų diplomatai kol kas nesulaukė.

Vice Visos ataskaitos Time04 Rugpjūčio 2017 07:03:22


Ads

Akibrokštas senamiestyje: Vaižgantas tapo „Diva“

17 Vasario 2017 17:07:38 Lietuva straipsniai

Tokio įžūlumo nematė Vasario 14-ąją pranešta, kad nuo namo Aleksoto gatvėje, kur yra J.Tumo-Vaižganto memorialinis butas-muziejus, verslininkai savavališkai nuėmė čia ilgai kabojusią atminimo lentą. Vietoje jos atsirado vestuvių mados studijos iškaba. Kauniečiai piktinasi, kad verslininkai visiškai sutrypė istorinės lietuvių asmenybės atminimą. "Nepagarba, nes nuėmė ir nori perkelti tarp langų, tiesiai po eismą ribojančiu kelio ženklu. Reikėjo pasirašyti, bet muziejus nieko nepasirašė, nes nesutikome. Verslininkai tikino, kad gavo visus leidimus. Memorialinės lentos vietoje jie ketina įrengti duris į savo saloną", – sakė J.Tumo-Vaižganto buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas. "Su kolegomis pakalbėjome, tai tokio įžūlumo dar nebuvo. Būna, kad įsideda kitus langus ar duris, nelegaliai vykdo statybas, bet kad chamiškai nukabintų memorialinę lentą ir dar ne savo, apsimeluotų, kad Vilniuje suderinę leidimus, nors tai neįmanoma, tikrai nepamename", – pasipiktinimo neslėpė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus. "Be to, juk tai padarė beveik valstybinės šventės išvakarėse, čia toks spjūvis į veidą, kai nuima J.Tumą-Vaižgantą ir kažkokią divą uždeda. Vienareikšmiškai tokia baisi reklama ten negali būti, tikrai bausime", – žadėjo jis. Leidimų nėra Pasak Maironio lietuvių ir literatūros muziejaus, kuriam priklauso ir J.Tumo-Vaižganto muziejus, darbuotojų, vestuvių salono atstovai teigė, kad atminimo lenta į naują vietą – tarp langų – bus perkelta artimiausiu metu. A.Pakėnui verslininkai aiškino, kad visus leidimus yra suderinę su Kultūros paveldo departamentu. Reikiamus dokumentus jie neva gavo ne Kauno skyriuje, o Vilniuje, tačiau paveldosaugininkai gūžčioja pečiais, nes tokioms pertvarkoms jokie leidimai neišduoti. "Informuojame, kad pastatas Aleksoto g. 10 yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Šio namo antrame aukšte gyveno J.Tumas-Vaižgantas. Pranešame, kad Kultūros paveldo departamentas J.Tumo-Vaižganto memorialinės lentos demontuoti nėra leidęs ir išorinės vaizdinės reklamos įrengimo projekto nėra derinęs. Dėl savavališkai atliktų darbų Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius pradėjo tyrimą", – komentavo Kultūros paveldo departamento Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Rūta Evelina Šutinytė. Kad vestuvinių drabužių salonas neteisėtai vykdo darbus, patvirtino ir S.Stoškus. Jis tikino, kad apie tokius veiksmus sužinota tik tada, kai internete pasklido nuotraukos, kuriose matyti, kad atminimo lentą pakeitė kitokia iškaba. Nepakeista paskirtis S.Stoškus tikino, kad tą dieną, kai kilo skandalas dėl nukabintos memorialinės lentos, jis buvo išvykęs į Vilnių, todėl J.Tumo-Vaižganto namą galėjo apžiūrėti tik vakare. S.Stoškus sakė matęs, jog ten atliekamas remontas, tačiau projektas su paveldosaugininkais taip pat nebuvo derintas, todėl tai galima prilyginti savavališkiems statybos darbams. "Viskas, ką įmanoma pažeisti, čia buvo pažeista", – pridūrė S.Stoškus. Jis tikino, kad ten, kur įrenginėjamas naujas vestuvių salonas, yra gyvenamosios patalpos, tad norint užsiimti vestuvinių suknelių verslu, patalpų paskirtis privalėjo būti pakeista į komercinę. Tam reikalingas ne tik paveldosaugininkų, bet ir gyventojų sutikimas. Anot Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjo, verslininkai ir šio reikalo nėra išsprendę. Viskas, ką įmanoma pažeisti, čia buvo pažeista. Istorija – kaip detektyvas Kilus skandalui dėl išniekinto J.Tumo-Vaižganto atminimo, įžūliai pasielgę verslininkai smogė darsyk – Lietuvos šviesuolį pavertė diva. S.Stoškus pats užfiksavo, kad memorialinė lenta J.Tumui-Vaižgantui sugrąžinta į įprastą vietą, tačiau virš jos paliktas pavadinimas "Diva". "Toks visiškai siurrealistinis vaizdas. Viršuje – J.Tumo-Vaižganto butas, apačioje – neaiškios reklamos", – negalėjo atsitokėti paveldo sergėtojas. Kitą dieną reklamos iškaba jau buvo dingusi. S.Stoškus svarstė, kad verslininkai galbūt susiprato padarę kvailystę. Tiesa, iš pradžių ant sienos sugrįžo tik dalis memorialinės lentos. Lyginant ankstesnes fotografijas, paaiškėjo, kad trūksta stambių memorialinės lentos apvadų. Paveldosaugininkams užsimojus aiškintis, kur dingo šios atminimo lentos dalys, verslininkai pakabino viską taip, kaip buvę. S.Stoškus sakė girdėjęs apie verslininkų idėją memorialinės lentos vietoje įstatyti duris, esą buvo pateikti ir siūlymai, tačiau jiems įgyvendinti leidimas nebuvo duotas. "Mes visada už autentiką, o ten buvo istorinės durys. Senamiestyje daug kur buvo pirklių krautuvėlės, kurios turėjo duris ant kampo. Tai čia problemos nėra, bet kai yra mūsų tautos šviesiam žmogui įrengta lenta, tai savavališkai niekas negali jos nuimti ir perkelti kitur. Viską reikia suderinti ir gauti tam leidimus", – sakė S.Stoškus. Padarė gerą darbą? "Atminties lenta nėra standartinė ir pritaikyta būtent tai vietai, tad atitinka visus gabaritus ir proporcijas. J.Tumo-Vaižganto vardas yra svarbus ir namas jau vadinamas jo vardu, – kalbėjo architektas Šarūnas Kiaunė, šiame name dirbantis kartu su žmona architekte Asta Kiauniene. Š.Kiaunė pripažino, kad ta vieta patraukli verslui, tačiau verslininkų akibrokštą pavadino neetišku. "Šioje situacijoje tiesiog reikia rasti kompromisą, kaip tinkamai įamžinti J.Tumą-Vaižgantą. Dabartinės lentos negalima nešioti po visus namo kampus, tam reikalingas naujas sprendimas", – įsitikinęs architektas. Vestuvių mados salono "Diva" vadovė Agnė Martinkėnė patvirtino, kad derinami planai atkurti kampines pastato duris, o lentą esą prireikė nukabinti dėl šiuo metu vykstančių remonto darbų. "Dėl remonto ta siena buvo pavojinga praeiviams iš lauko, todėl paminklas buvo nuimtas, išvalytas, nupoliruotas, sutvarkytos raidės ir pakabintas atgal. Norėjome gerą darbą padaryti, o visi užsipuolė. Mes jį tiesiog išblizginome ir ruošiame perkelti į kitą vietą. Bet tai nereiškia, kad mes norime jį iš viso nuimti, paslėpti, išmesti", – kalbėjo A.Martinkėnė. "Toks paaiškinimas sunkiai įsivaizduojamas. Mes kreipėmės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad jie atliktų patikrinimą, ar remontui buvo gauti visi reikiami leidimai, ar darbų metu nebuvo pažeistos pastatą laikančios sienos", – sakė paveldosaugininkas Andrius Liakas.

Vice Visos ataskaitos Time17 Vasario 2017 17:07:38


Lietuviams – baisus lenkų politikų akibrokštas

15 Gruodžio 2016 06:16:50 http://www.lrytas.lt

Lietuviškas nacionalizmas – tokia pat totalitarinė ideologija ir santvarka kaip ir fašizmas, kurį propaguoti griežtai draudžiama. Tokią nuostatą savo įstatymuose rengiasi įtvirtinti kaimyninės Lenkijos valdžia.

Vice Visos ataskaitos Time15 Gruodžio 2016 06:16:50


Akibrokštas: ant 5 rublių monetų – Vilniaus „išvaduotojai“

03 Rugpjūčio 2016 12:05:29 Lietuva straipsniai

Taip Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Rolandas Kačinskas įvertino Rusijos centrinio banko į apyvartą išleistą penkių rublių nominalo monetą, kurioje tarp dviejų penkiakampių žvaigždučių yra užrašas „Vilnius“ ir 1944 metų liepos 13 dienos data, kai Raudonoji armija užėmė Vilnių. Tiek sovietinė propaganda, tiek dabartinė Maskva šį įvykį vadina Vilniaus išvadavimu „nuo vokiškųjų nacistinių užgrobikų“. Lietuviai pabrėžia, kad šalyje nacistinę okupaciją pakeitė sovietinė okupacija, ją lydėjo sovietinis teroras ir lietuvių tremtys į Sibirą.

Vice Visos ataskaitos Time03 Rugpjūčio 2016 12:05:29


Lenkų pieno gamintojai: produkcijos skirtumų nebėra

03 Kovo 2016 14:14:31 Mažeikiai, naujienos, žinios - Santarvės laikraštis, santarve.lt

Daugelis lenkų pieno produktų jau yra gerai žinomi Lietuvos vartotojams, o ateityje jų eksportas į Lietuvą dar labiau didės, teigia Lenkijos pieno gamintojai, atvykę į Vilnių susitikti su vietos verslininkais. Pasak jų, vartotoja

Vice null Time03 Kovo 2016 14:14:31


Greitosios akibrokštas sergančiam vaikui: neturime automobilių

22 Vasario 2016 07:17:03 http://www.lrytas.lt

Greitoji pagalba ne tokia jau ir greita. Tuo įsitikino jauna šeima iš Švenčionėlių. Moteris dėl galvą plėšančio skausmo iškviestos greitosios sulaukė tik po pusantros valandos. O sunegalavus kiek daugiau nei metukų sūnui, greitoji, pasak tėvų, sakė, kad nėra automobilių. Karščiuojančiam vaikui liepė duoti vaistų ir stebėti tris paras. Tėvai patys atvežė vaiką į Vilnių, kur jį iškart paguldė į ligoninę.

Vice Visos ataskaitos Time22 Vasario 2016 07:17:03


Greitosios akibrokštas sergančiam vaikui: neturime automobilių (Lietuvos diena)

21 Vasario 2016 19:31:12 lrytas.lt - BŪK ĮVYKIŲ CENTRE

Greitoji pagalba ne tokia jau ir greita. Tuo įsitikino jauna šeima iš Švenčionėlių. Moteris dėl galvą plėšančio skausmo iškviestos greitosios sulaukė tik po pusantros valandos. O sunegalavus kiek daugiau nei metukų sūnui, greitoji, pasak tėvų, sakė, kad nėra automobilių. Karščiuojančiam vaikui liepė duoti vaistų ir stebėti tris paras. Tėvai patys atvežė vaiką į Vilnių, kur jį iškart paguldė į ligoninę.

Vice Visos ataskaitos Time21 Vasario 2016 19:31:12


Dešimtys tūkstančių lenkų išėjo į gatves ginti demokratijos (Pasaulis)

12 Gruodžio 2015 19:51:19 lrytas.lt - BŪK ĮVYKIŲ CENTRE

Dešimtys tūkstančių lenkų išėjo į gatves ginti demokratijos. Lenkus papiktino vos prieš du mėnesius populistiniais pažadais visą šalies valdžią laimėjusios, Jarosvavo Kačinskio partijos Teisė ir Teisingumas bandymai į visus svarbiausius postus susodinti savus žmones. Anot protestuotojų, šalies prezidentas, premjerė ir Seimo dauguma tėra Kačinskio nurodymų vykdytojai. Jokių oficialių pareigų aldžioje neužimantis Kačinskis užuot atsakęs į daugybę keliamų klausimų, lenkams žarsto naujus pažadus.

Vice Visos ataskaitos Time12 Gruodžio 2015 19:51:19


Bistrampolio dvarui – akibrokštas

19 Kovo 2015 19:02:14 sekundė

Bistrampolio dvaro valdytojams ir darbuotojams sukėlė šoką internetinio portalo „panevėžiečiai.lt“ akibrokštas. Skelbime apie Panevėžio savivaldybės aukcione parduodamos parduotuvės Nemuno g. 31C-71 patalpas įdėta Bistrampolio dvaro pagrindinio pastato nuotrauka.   Dvaro darbuotojai mėgino susisiekti su tinklalapio administratoriais ar savininkais, tačiau nurodytu…

Vice null Time19 Kovo 2015 19:02:14


Lenkų kilmės seserys puoselėjo lietuvybę

17 Vasario 2015 20:36:48 Lietuva straipsniai

Vasario 16-osios išvakarėse Kauno istorinėje prezidentūroje pristatyta Ingridos Jakubavičienės monografija "Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė" iš karto sulaukė didžiulio dėmesio. Gimė bajorų šeimoje Autorės nuomone, skaitytojų dėmesį lėmė noras žinoti tiesą apie garsiąsias seseris, nes iki šiol apie jas visuomenėje sklandė įvairių gandų, kuriems talkino sovietmečiu sukurtas neigiamas šių garsių moterų įvaizdis. Kokios iš tikrųjų buvo Chodakauskaitės, stovėjusios prie Lietuvos nepriklausomybės lopšio, o vėliau aktyviai dalyvavusios visuomeniniame valstybės gyvenime? Jadvyga ir Sofija Chodakauskaitės užaugo lenkiškoje Panevėžio srities bajorų šeimoje. Vaikystėje išmokusios lietuvių kalbą, sesės pasuko lietuvių tautinio judėjimo keliu. Anot monografijos autorės, tam įtakos greičiausiai turėjo jų giminystė su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tėvais, draugystė su Jono Jablonskio šeima, kitais lietuvių švietėjais. Po gimnazijos – prie altoriaus Dešimtmetė Sofija su būsimuoju vyru, 21 metų Antanu Smetona, susipažino, kai šis, rekomenduotas J.Jablonskio, 1895 m. vasarą atvyko pas Chodakauskus mokyti jų sūnaus. Tada tarp jaunutės Sofijos ir Antano užsimezgė draugystė. Vos tik baigusi Mintaujos gimnaziją Sofija sulaukė pasiūlymo tuoktis. A.Smetona buvo kilęs iš neturtingos ūkininko šeimos, gimęs ir užaugęs paprastoje sodžiaus trobelėje, todėl anksčiau tokia nelygi santuoka būtų buvusi vadinama mezaliansu. Laimė, išsilavinimui įgijus didesnės svarbos nei mėlynasis kraujas, neturtingi, bet išsilavinę vyrai tapo bajorų šeimose pageidaujamais jaunikiais. Po vestuvių devyniolikmetė Sofija su trisdešimtmečiu vyru, Žemės banko tarnautoju, persikėlė gyventi į Vilnių. 1905 m. porai gimė dukra Marija Danutė, o 1906 m. – antra dukra Birutė, kuri trejų metukų mirė nuo smegenų uždegimo. Abiejų mergaičių sveikata kūdikystėje buvo silpna, todėl Sofijai teko patirti daug skaudžių išgyvenimų. A.Smetona savo draugams guodėsi: "Amžinai neturiu pinigų. Tos vaikų ligos, šie metai mane ėste ėda." Šeimai buvo sunku ir psichologiškai, ir finansiškai, mat Marytę teko vežti į Peterburgą gydyti. Išgyvenę dukrelės Birutės netektį Smetonos 1913 m. susilaukė sūnaus Juliaus Rimgaudo. Budėdama prie sergančių vaikų Sofija ne kartą galvojo apie piktą likimą, kadangi artimų giminaičių (jos tėvai buvo pusbrolis ir pusseserė) santuokų padariniai – silpna palikuonių sveikata. Anksti susidūrusi su motiniškais rūpesčiais, Sofija galėjo suprasti ir kitų patiriamą vargą bei skausmą, tapo aktyvi visuomenininke, daug dėmesio skyrė ligonių, našlaičių, motinų ir vaikų problemoms. Mokėjo derėtis su vokiečiais Kai A.Smetona, paniręs į visuomeninį darbą, negalėjo tinkamai aprūpinti savo šeimos, nuo nepriteklių gelbėjo Sofijos pajamos iš jai priklausančio dvaro. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Vilnių užėmė vokiečiai, tačiau Smetonų šeima nepaliko miesto. Šiuo laikotarpiu iškyla Juozo Tūbelio figūra. A.Smetonos bičiulis aktyviai padėjo Lietuvių draugijai nukentėjusiesiems nuo karo šelpti. Šią visuomeninę organizaciją aktyviai rėmė ir S.Smetonienė. Gerai mokėdama vokiškai, ji iš okupacinės valdžios gaudavo dešimtis leidimų tautiečiams grįžti į šalį, vienui viena arkliais kinkytu vežimu iš Alytaus ir Daugų gabeno Vilniaus varguoliams maisto. Karui baigiantis likimo nuskriaustiesiems dalijo kariuomenės sandėliuose aptiktas maisto atsargas, drabužius. Toks neįprastas moters aktyvumas, gebėjimas derėtis su vokiečiais kėlė įvairų apkalbų. Mergino A.Voldemaras Tuo metu Jadvyga Chodakauskaitė išvyko studijuoti į Sankt Peterburgą. Bestuževo aukštuosiuose kursuose sėkmingai filologiją ir istoriją studijavusi Jadvyga įsidarbino ten veikusioje lietuvių gimnazijoje. Pasakojama, kad studentę vadovėliais šelpė šiuose kursuose dėstęs ir ją įsimylėjęs Augustinas Voldemaras. Jadvyga tapo pirmąja moterimi, kuri dėstė Rusijos aukštojoje mokykloje. Būsimoji Lietuvos ministro pirmininko žmona 1917 m. Sankt Peterburge buvo išrinkta į Lietuvių tautos tarybą, o po 1917 m. bolševikų revoliucijos grįžo į Lietuvą ir vėl apsigyveno pas Smetonas. Seserų gyvenimas 1918–1920 m. buvo įspūdingas, ypač Jadvygos. Jai teko dirbti A.Voldemaro vadovaujamoje Užsienio reikalų ministerijoje, iš kur greitai buvo pasiųsta į Šveicarijos sostinę Berną spaudos ir propagandos reikalais. Čia ji vokiečių kalba leido laikraštį "Naujoji Lietuva". Dar svarbesnis vaidmuo jai teko Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo istorijoje. Nepriklausomybės Akto vertėja Jaunai ir žaviai spaudos darbuotojai J.Chodakauskaitei Vilniuje romantiškus jausmus puoselėjo čia dirbęs vokiečių žurnalistas. Tai jis 1918 m. prižadėjo merginai perduoti vokiečių laikraščiams Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuris buvo išspausdintas vokiečių konfiskuotame "Lietuvos aide". Spaustuvėje gauti keli šio laikraščio egzemplioriai su Jadvygos išverstu į vokiečių kalba Akto tekstu buvo slapta perduoti minėtam vokiečiui žurnalistui, o šis išvežė juos į Vokietiją. Taip Europa ir visas pasaulis sužinojo apie paskelbtą Lietuvos valstybės nepriklausomybę. J.Chodakauskaitė dalyvavo ir kituose svarbiuose politiniuose kuluaruose. Laviruodama sudėtingoje politinėje situacijoje, Lietuvos Taryba ketino į Lietuvos sostą karaliumi pakviesti Viurtembergo hercogą Wilhelmą von Urachą. Kai Lietuvos valstybės tarybai buvo perduotas jo sutikimas, Jadvyga tapo šio įvykio liudininke. Į Vokietiją išvykusi delegacija turėjo gauti būsimojo karaliaus sutikimą ir pateikti jam Lietuvos keliamus reikalavimus. W. von Urachas-Mindaugas II tokį dokumentą pasirašė. Tačiau kaip tą slaptą dokumentą atgabenti į Lietuvą? Lietuvos nepriklausomybės kalviai nusprendė pasitelkti J.Chodakauskaitę, tuo metu buvusią Berlyne ir turėjusią leidimą grįžti į Vilnių. Tai ji pervežė per sieną slaptą istorinį dokumentą su karališkuoju parašu, paslėpusi jį savo aukštaauliuose batuose.

Vice Visos ataskaitos Time17 Vasario 2015 20:36:48