Ekonomika - dabartinis

Press Report

Produkto nuolat atnaujinami šaltiniai

Share on Facebook Share on Twitter Share on Google+

Ads

Turintiems daugiau būstų - prastos žinios

19 Balandžio 2018 14:52:12 Ekonomika | ve.lt

Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus turimus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas ir sodybos bus apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą.

Více Ekonomika Time19 Balandžio 2018 14:52:12


Ads

Valdžia svarsto apmokestinti taršius automobilius

19 Balandžio 2018 14:08:48 Ekonomika | ve.lt

Vyriausybė svarsto nuo kitų metų apmokestinti taršius automobilius, sako premjeras Saulius Skvernelis. Finansų ministras aiškina, jog tai būtų ne mokestis, o naujas finansinis instrumentas, skatinantis žmones nepirkti taršių automobilių.

Více Ekonomika Time19 Balandžio 2018 14:08:48


Vyriausybė žada 50 eurų didesnes algas

19 Balandžio 2018 11:58:43 Ekonomika | ve.lt

Vidutinis atlyginimas per mėnesį dėl mokesčių reformos kitąmet paaugs apie 50 eurų, žada Vyriausybė. Tuo pačiu ji tikina, kad didės mokesčių progresyvumas. „Kitais metais vidutinis darbo užmokestis turėtų augti apie 50 eurų, tą pokyti turėtų pajusti apie 1 mln. dirbančiųjų“, - Vyriausybės reformų pristatyme pirmadienį sakė Premjeras Saulius Skvernelis. Pagal Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą, neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymas bus išplėstas iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio, jį nuosekliai didinant. Taip pat ketinama sujungti darbdavio ir darbuotojų mokesčius. „Bus nuosekliai didinamas NPD, jo taikymas bus išplėstas iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio, papildomai mažės 2 proc. „Sodros“ tarifas“, - teigė finansų ministras Vilius Šapoka. Dėl mokesčių pertvarkos vidutinis atlyginimas kitąmet turėtų „į rankas“ padidėti 47 eurais, uždirbantieji daugiau - 1,7 VDU - į rankas gaus 55 eurais daugiau. Taip pat planuojama socialinio draudimo įmokos tarifą sumažinti 2 proc. punktais. Anot Vyriausybės, mokesčių našta per trejus metus vidutinę algą gaunantiems asmenims sumažės 5,1 proc. punkto, uždirbantiems 1,7 VDU - 3,4 proc. punkto. Anot Ministrų Kabineto, reformą pajaus 1 mln. dirbančiųjų. Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, bus perskaičiuoti darbo jėgos mokesčių tarifai. Po reformos darbuotojo socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo tarifas sieks 18,5 proc., darbdavio - 1,24 proc., gyventojo pajamų mokesčio tarifas būtų 21 proc. Be to, ketinama įvesti progresinius mokesčius uždirbantiems daugiausiai. Jie mokėtų 25 proc. GPM, tačiau šis būtų susietas su „Sodros“ lubomis. Taigi aukštesnį GPM mokėtų tie, kuriems būtų taikomos „Sodros“ įmokų lubos. 2019 metais pagal Vyriausybės siūlymą tai turėtų būti taikoma 120 VDU per metus uždirbantiems darbuotojams (uždirbantiems apie 8,8 tūkst. eurų per mėnesį), 2020 metais - 84 VDU (apie 6,1 tūkst. eurų per mėnesį), o 2021 metais - 60 VDU (apie 4,4 tūkst. eurų per mėnesį). Taip pat ketinama plėsti gyvenamojo būsto apmokestinimą. Pagal Vyriausybės siūlymą, neapmokestinamas būtų pagrindinis asmens gyvenamasis būstas, sakė V. Šapoka. Anot Vyriausybės, kitąmet investicijos į mokesčių reformą sieks 173 mln. eurų. Vyriausybė taip pat žada kitąmet iš šešėlio mažinimo surinkti 200 mln. eurų. Bus suteikta pusmečio vienkartinė galimybė sumokėti mokesčius be baudų ir delspinigių, net ir gavus darbą, iki metų būtų toliau skiriama socialinė parama. Taip pat žadama, kad nuo kitų metų 20 proc. arba apie 300 eurų augs medikų algos, 150 eurų - slaugytojų. Mokytojų atlyginimus žadama didinti 14 proc., iki 1000 eurų, 16 proc., arba 165 eurais, ketinama padidinti dėstytojų ir mokslininkų algas, o doktorantų stipendijas - 370 eurų. Be to, iš šešėlio kitąmet žadama „ištraukti“ apie 200 mln. eurų.

Více Ekonomika Time19 Balandžio 2018 11:58:43


Prasideda pasėlių deklaravimas

19 Balandžio 2018 08:22:02 Ekonomika | ve.lt

Nuo pirmadienio prasideda pasėlių deklaravimo laikotarpis, kuris, kaip teigia Žemės ūkio ministerija, bus proga ūkininkams padidinti savo pajamas, nes už kiekvieną hektarą numatyta atitinkama išmoka. Kaip teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime, šiemet daug dėmesio bus skiriama tam, kad parama pasinaudotų tik tie, kurie patys dirba deklaruojamus plotus, dar atidžiau bus kontroliuojami pareiškėjų žemės ūkio veiklos vykdymo įrodymo dokumentai bei jų pateikimo tvarka. „Ypatingas dėmesys atkreipiamas į stambesniųjų pareiškėjų, deklaruojančių nuo 30 hektarų ir galimai nevykdančių realios žemės ūkio gamybos veiklos, kontrolę. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) paprašius, nepakaks parodyti sąskaitos faktūros ir kvito - reikės pateikti ir pinigų mokėjimo per bankus ar kitas kredito įstaigas įrodymus“, - rašoma pranešime. ŽŪM taip pat teigia, kad siekiant, jog susietoji parama būtų mokama tikslingai, įvedami maksimalūs sodų ir uogynų tarpueilių plotai bei patikslinami maksimalūs kraštinių eilių bei galulaukių tarpai nuo sodo ribos, o skaičiuojant laikomus gyvulius dėl pievų nuganymo reikalavimo įvykdymo, bus įtraukiami ir valdoje registruoti šeimos nariai. Tiesioginių išmokų taisyklėse nebelieka pievos priežiūrų žurnalų, taikytų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonėms įgyvendinti. Taip pat numatomas ir švelnesnis traktavimas, jei dokumentai pateikiami vėluojant tais atvejais, kai jaunasis ūkininkas yra juridinis asmuo (pavyzdžiui, bendrovės vadovas bus jaunesnis nei 40 metų), taip pat tada, kai susietoji parama skiriama už sertifikuotos javų sėklos naudojimą ir cukrinius runkelius, kai galimas valdos skaldymas ir kai deklaruoja naujas pareiškėjas ar deklaruojamas 2 metus nedeklaruotas plotas. „Jei anksčiau parama nebūdavo mokama, nuo 2018 metų bus taikomas išmokų mažinimas už pavėluotą dieną - lygiai taip pat, kaip yra daroma vėluojant pateikti paraiškas (bet ne daugiau kaip 25 dienas)“, - pažymima pranešime. Pabrėžiama, kad svarbus palengvinimas laukia tų, kurie 2017 metais nukentėjo nuo liūčių. „Jeigu pareiškėjas atitiks visas sąlygas, nurodytas paramos už 2017 metais pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir negalėtus pasėti žieminius pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklėse, jam šiemet bus taikoma švelnesnė pasėlių įvairinimo tvarka“, - rašo ŽŪM. ŽŪM primena, kad žmonės gali pateikti deklaracijas atvykę į seniūniją, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, ar savivaldybės žemės ūkio skyrių. Jeigu pareiškėjas ne pirmą kartą deklaruoja pasėlius, jam tereikia išsimatuoti laukus, žinoti, kur ir ką pasėjo. Planus ir kitus dokumentus reikia atsinešti tik tiems, kurie paraiškas pildo pirmąjį kartą. Seniūnijos specialistas padės elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei užpildyti paraiškos duomenis. Pasėlius bus galima deklaruoti iki birželio 4 dienos (pavėluotai - iki birželio 29 dienos).

Více Ekonomika Time19 Balandžio 2018 08:22:02


Daugiabučiai bus renovuojami pagal naują modelį: gyventojai galės pasirinti techninius sprendimus

18 Balandžio 2018 10:39:59 Ekonomika | ve.lt

Valstybinę daugiabučių modernizavimo programą administruojanti Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), baigusi vertinti per pastarąjį kvietimą gautas savivaldybių paraiškas, šią savaitę pradeda pasirašyti sutartis teikti valstybės paramą daugiabučiams namams atnaujinti. Planuojama pasirašyti 527 tokias sutartis. Jų bendra investicijų suma - 220 mln. eurų.„Šie valstybės remiami daugiabučių renovacijos projektai bus įgyvendinami pagal naują modelį, kurio pagrindiniai akcentai - kokybė, efektyvus projektų valdymas ir planavimas“, - sako aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.Pagal šį modelį, pasirašius valstybės paramos teikimo sutartis, daugiabučių atnaujinimo projektų administratoriai organizuoja projektų finansavimą, o gavę finansuotojo pritarimą vykdo projektavimo ir rangos darbų pirkimus. Pažymėtina, kad renovacijos projektai bus įgyvendinami atskirai perkant projektavimo paslaugas ir rangos darbus. Nors tokia galimybė buvo ir anksčiau, bet gyventojai ir administratoriai dažniausiai šias paslaugas pirkdavo kartu ir dėl to kildavo nemažai nesklandumų.Naujasis modelis leis pagerinti projektų kokybę - gyventojai galės pasirinkti labiausiai jiems tinkamus techninius sprendinius, o statybų rangovas galės tiksliau apskaičiuoti reikiamas sąnaudas projektui įgyvendinti. Pasak viceministrės, jau netrukus, gegužės mėnesį, numatoma skelbti naują kvietimą savivaldybėms teikti naujas paraiškas daugiabučiams modernizuoti, nes jaučiamas didelis šių namų renovacijos poreikis.Dabar šalyje atnaujinama daugiau kaip 500 daugiabučių, o investicijų suma jiems renovuoti sudaro apie 175 mln. eurų. Šiemet bus pradėta įgyvendinti dar per 300 pastarojo kvietimo projektų, kurių preliminari vertė - 150 mln. eurų. Iš viso, panaudojant valstybės biudžeto ir ES fondų lėšas, Lietuvoje kompleksiškai atnaujinta apie 2800 daugiabučių.

Více Ekonomika Time18 Balandžio 2018 10:39:59


Europos šalis vienys tiltai pašto ženkluose

18 Balandžio 2018 10:39:59 Ekonomika | ve.lt

Penktadienį, balandžio 20-ąją, Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia du naujus pašto ženklus. Šiais metais visų Europos šalių paštų leidžiama pašto ženklų serija „Europa“ pasipuoš įspūdingais Senojo žemyno tiltais, tarp kurių bus ir Trakų bei Klaipėdos tiltai. „Europos šalių leidžiamų pašto ženklų serija „Europa“ gyvuoja jau beveik du dešimtmečius. Joje atspindimos Senojo žemyno šalių savarankiškai pasirinktos kultūros, meno, architektūros, istorijos, technikos temos. Šį kartą savo pašto ženkluose pristatome tiek mūsų tautiečių, tiek svečių iš užsienio puikiai pažįstamus tiltus, kuriais tenka praeiti veikiausiai kiekvienam, apsilankančiam Klaipėdoje ar Trakuose. Tikėtina, kad, gavęs pašto siuntą, užsienyje gyvenantis mūsų draugas nudžiugs pašto ženkle atpažinęs kažkada regėtą tiltą“, - sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė. Dviejų pašto ženklų seriją „Europa. Tiltai“ sukūrė dailininkas Darius Laumenis. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas Trakų pilies tiltas, kitame - Pilies tiltas, esantis Klaipėdoje. Kiekvienas pašto ženklas bus išleistas 30 tūkst. tiražu. Abiejų pašto ženklų nominalai - po 0,75 euro. Kartu su pašto ženklais apyvartoje pasirodys ir du pirmosios dienos vokai. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Klaipėdos centriniame pašte ir Trakų pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.Trakų pilies tiltas - pėsčiųjų tiltas Galvės ežere, vedantis į vieną iš didesnių salų - Pilies salą Trakuose. Miestą su pilimi jungiantis tiltas susideda iš dviejų dalių, tarp kurių įsiterpusi Karaimų arba Karvinės sala. 1977 m. šį tiltą pastatė Vilniaus kelių statybos valdyba. Statinio poliai ir sijos gelžbetoninės, paklotas ir turėklai mediniai. Pilies tiltas Klaipėdoje - vietoje kelto per Danę, 1826 m. buvo pastatytas Pilies (Karlo) tiltas. Iš pradžių jis buvo medinis, pavadintas Frydricho Vilhelmo III sūnaus princo Karolio vardu. Jo atidaroma anga buvo 11,6 m pločio. Tiltas sujungė Naująją prekyvietę, apie 1820 m. rengtą tarp teatro ir piliavietės, su šiaurine sparčiai besivystančia miesto dalimi.Antrojo pasaulinio karo metu Karlo tiltas buvo sunaikintas. Po karo jis buvo rekonstruojamas 7 metus. Paskutinė šio tilto rekonstrukcija vyko apie 1974-1976 metus.Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25-27 pašto ženklus.

Více Ekonomika Time18 Balandžio 2018 10:39:59


„Vilniaus prekybai“ vadovaus Marius Čatrauskas

18 Balandžio 2018 09:56:37 Ekonomika | ve.lt

UAB „Vilniaus prekyba“ nuo šiol vadovaus Marius Čatrauskas, jis yra ir „Vilniaus prekybos“ valdybos pirmininkas. Jis pakeis Eleną Aleknavičienę, kuri karjerą tęs UAB „Euroapotheca“. Keičiasi ir „Vilniaus prekybos“ valdybos sudėtis. Į valdybą išrinkta Jolanta Bivainytė, holdingo METODIKA B. V. vadovė. Valdyboje nelieka iš jos atsistatydinusių E. Aleknavičienės ir Linos Karkliauskaitės, vienos iš „Vilniaus prekybos“ akcininkių PATRIA HOLDINGS, UAB direktorės. Valdyboje toliau dirbs M. Čatrauskas, Robertas Čipkus, Eugenijus Filonovas ir Rytis Jezepčikas. „Šie pokyčiai susiję su holdingo vykdoma aktyvia plėtra ir jau kurį laiką įgyvendinamais antrinių įmonių valdymo pokyčiais. Valdymo tobulinimas - nuolatinis procesas, kuriuo siekiame didinti veiklos efektyvumą, užtikrinti efektyvią bei darnią plėtrą“, - teigia M. Čatrauskas. „Džiaugiuosi prisijungdama prie „Vilniaus prekybos“ komandos šiame, visai įmonių grupei ypač svarbiame, intensyvios plėtros etape. Tai yra puiki proga panaudoti sukauptą patirtį ir žinias įgyvendinant strateginius įmonės tikslus“, - sako J. Bivainytė. „Vilniaus prekybos“ antrinės įmonės vykdo aktyvią plėtrą esamose ir naujose rinkose. „Maximos grupė“ sėkmingai tęsia Lenkijos bendrovės „Emperia Holding S.A.“, valdančios mažmeninės prekybos tinklą „Stokrotka“, įsigijimo procesą, „Euroapotheca“ vaistinių tinklus Švedijoje ir Estijoje, ruošiamasi tolesnei šių ir kitų grupės įmonių plėtrai.UAB „Vilniaus prekyba“ per antrines įmones - uždarąsias akcines bendroves „Maxima grupė“, „Euroapotheca“, „Ermitažas“ ir „Akropolis group“ - valdo prekybos centrų ir vaistinių tinklus bei nekilnojamojo turto projektų vystymo ir nuomos paslaugų įmones Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Ukrainoje.„Vilniaus prekybos“ kontroliuojamose įmonėse dirba apie 35 tūkst. darbuotojų.

Více Ekonomika Time18 Balandžio 2018 09:56:37


Krovinių vežimo efektyvumas auga: uoste – svarbus pokytis

18 Balandžio 2018 09:13:19 Ekonomika | ve.lt

„Lietuvos geležinkelių“ traukiniai pradeda tiesioginius įvažiavimus į uosto krovos kompanijų teritoriją. Nuo balandžio 9 dienos traukiniai pasiekia Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos UAB „Bega“ teritoriją. Svarstoma tokį modelį taikyti bendradarbiaujant ir su kitomis krovos kompanijomis.

Více Ekonomika Time18 Balandžio 2018 09:13:19


Klientas visada teisus? Ne visada

17 Balandžio 2018 15:50:02 Ekonomika | ve.lt

Taksisto darbas dažnai pareikalauja daug kantrybės, ištvermės ir profesionalumo. Ilgai dirbęs gali pasigirti, jog tapai psichologu, mediku, gidu, auklėtoju... Taksi vairuotojai neslepia, jog tiek taksi vairuotojai gali papasakoti baisių istorijų apie klientus, tiek ir klientai gali pasidalinti ne viena negražia istorija apie taksi vairuotojų nuodėmes ir trūkumus.

Více Ekonomika Time17 Balandžio 2018 15:50:02


Šimtmečio įmone pripažinta „Maxima“

16 Balandžio 2018 19:52:01 Ekonomika | ve.lt

Jau septintus metus iš eilės asociacija „Investors' Forum“, jungianti stambiausius ir aktyviausius investuotojus Lietuvoje, apdovanojo labiausiai prie investicinio klimato gerinimo šalyje prisidėjusias verslo įmones, valstybės institucijas, švietimo ir žiniasklaidos atstovus. Minėdama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, šiemet asociacija įsteigė specialią nominaciją - Šimtmečio įmonės apdovanojimą. Balsavusiųjų ir komisijos nuomone, Šimtmečio įmone pripažinta didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje - lietuviška prekybos įmonė „Maxima“. „Šimtmečio įmonės apdovanojimas labai didelis visos itin gausios mūsų komandos ilgamečio darbo ir pastangų įvertinimas, kuriuo ypač džiaugiamės. „Maxima“ jau seniai nebėra tik parduotuvė. Žmonių lūpose tai sinonimas nusakyti apsipirkimo patirtį, vietą, kur visada gali rasti tai, ko reikia kasdien. Tikiu, kad „Maxima“ - darbo vietų kūrėja, mokesčių mokėtoja, novatorė ir investuotoja Lietuvoje - verta šio pripažinimo ir reiškiu padėką visiems mūsų kolegoms ir partneriams, kurie prie to prisidėjo“, - atsiimdama apdovanojimą sakė „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė. Šimtamečio įmonės vardui gauti asociacija „Investors' Forum“ nominavo net 20 įmonių. Tarp jų „Vičiūnai“, „Volfas Engelman“, „Rūta“ ir kitos. Balsuoti ir rinkti šimtmečio įmonę galėjo visi norintieji. Balsavimas vyko „Investors' Forum“ internetinėje svetainėje šių metų kovo 14-28 dienomis. Priimant sprendimą, kuri bendrovė taps šimtmečio įmone, prisidėjo ir „Investors' Forum“ sudaryta komisija. Šimtmečio įmonės apdovanojimus taip pat gavo telekomunikacijų bendrovė „Telia“ ir pakavimo medžiagų gamintoja „Lietpak“. „Visi kartu - visuomenė ir „Investors' Forum“ - išrinkome ir šimtmečio įmonėmis pripažinome jau ilgus metus vertę savo darbuotojams, visuomenei ir šalies ekonomikai kuriančias bendroves. Mes neieškojome seniausių įmonių. Šia nominacija siekėme apdovanoti tas, kurių indėlis į Lietuvos ekonomiką buvo didžiausias, kurios tikrai vertos šimtmečio įmonių vardo“, - sakė „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Pernai „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikto didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių skaidrumo tyrimo duomenimis, „Maxima“ skaidrumo reitinge užėmė aukščiausią vietą ir tarp prekybos tinklų, ir tarp visų lietuviško kapitalo įmonių, skelbiama „Maxima“ pranešime. „Maxima“ - 8-ta daugiausiai mokesčių pernai sumokėjusi bendrovė šalyje. Įmonė ir didžiausia darbo vietų kūrėja Lietuvoje. Šiuo metu joje dirba per 15 tūkst. darbuotojų. Už bendruomenių iniciatyvų skatinimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamuose Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose didelių įmonių kategorijoje praėjusiais metais ji buvo pripažinta bendruomeniškiausia įmone Lietuvoje. Pasak pranešimo, tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės - mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia 245 „Maximos“ parduotuvės, kuriose dirba daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. pirkėjų.

Více Ekonomika Time16 Balandžio 2018 19:52:01


Jei nebus didesnių algų - neliks kam gesinti gaisrų

16 Balandžio 2018 09:02:38 Ekonomika | ve.lt

Apie liūdnas perspektyvas, kad ateityje gali pritrūkti kvalifikuotų gaisrinės saugos specialistų, kurie tampa vadovaujančiais karininkais, ugniagesiais, dėstytojais, gaisrinių tyrimų specialistais, prabilo Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenė.

Více Ekonomika Time16 Balandžio 2018 09:02:38


Finansiniai patarimai

16 Balandžio 2018 06:09:06 Ekonomika | ve.lt

Daugelis žmonių, kasdien susiduria su finansiniais sunkumais. Tai lemia labai daug dalykų. Žmonės nemoka susitvarkyti su turimomis pajamomis, negeba jų teisingai paskirstyti, nuolat išleidžia per daug, įsigyja pirkinius, kuriems neturi pakankamai pinigų ir pan. Šie ir panašūs dalykai gerokai apsunkina kasdienius mūsų gyvenimus, todėl priverčia ieškoti išeičių, kaip būtų galima pagerinti savo finansinę padėtį. Yra nemažai manančių, jog galima tiesiog pasiskolinti pinigų (lån penge) ir taip užglaistyti esamas problemas. Visgi, skolintis reikia atsakingai ir taip, jog tai nepridarytų dar daugiau finansinių bėdų.

Více Ekonomika Time16 Balandžio 2018 06:09:06


Jūrų muziejuje pasidarbavo hakeriai

15 Balandžio 2018 17:51:34 Ekonomika | ve.lt

Šį savaitgalį Lietuvos jūrų muziejus buvo tapęs hakerių susibūrimo vieta. 30 valandų be pertraukos muziejuje vyko hakatonas (iš angl. „hack“ ir „marathon“), kurio metu muziejui buvo kuriami programinės įrangos prototipai, kurie galėtų padėti muziejui išspręsti su lankytojų srautais, sezoniškumu ir t. t. susijusias problemas.

Více Ekonomika Time15 Balandžio 2018 17:51:34


Premjeras: SGD laivas tikriausiai bus išperkamas

15 Balandžio 2018 15:41:29 Ekonomika | ve.lt

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva po 2024 metų tikriausiai išpirks Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą iš jos savininkės Norvegijos „Hoegh LNG“.

Více Ekonomika Time15 Balandžio 2018 15:41:29


Patvirtinta 3,3 mln. eurų „FlexStart“ investicija Klaipėdos LEZ

15 Balandžio 2018 14:58:07 Ekonomika | ve.lt

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje netrukus iškils universalus gamybai pagal investuotojų poreikius pritaikytas pastatas „FlexStart“. „Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės“ valdyba patvirtino sprendimą į šio pastato statybas investuoti 3,3 mln. eurų. Klaipėdos LEZ statomas 7440 kv. m ploto gamybos ir biurų paskirties „FlexStart“ pastatas investuotojams pasiūlys galimybę nuomotis išskirtinai jų poreikiams pritaikytas patalpas. „Tai yra pirmas modernus nuomai skirtas gamybinės paskirties objektas per pastaruosius 2 metus Klaipėdos regione. Nuo 2016 m. Klaipėdoje anonsuojami ir įgyvendinami projektai yra skirti tik įmonių, bet ne nuomos, reikmėms. Didžioji jų dalis - Klaipėdos LEZ teritorijoje ar kaimynystėje“, - komentavo tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ konsultantas Gintaras Toločka. Klaipėdos LEZ galės nesudėtingai šį pastatą modifikuoti pagal įmonių gamybos poreikius. Dėl „FlexStart“ projekto teritorijoje besikuriančios įmonės turės galimybę per 3 mėnesius įsikurti ir pradėti veiklą. „FlexStart“ sustiprins Klaipėdos LEZ konkurencinį panašumą rinkoje. „Pastebime tarptautinę tendenciją, kad gamybos įmonės yra vis labiau linkusios nuomotis jų poreikiams pritaikytas patalpas, ir didžiausią dėmesį skirti savo kuriamam produktui ar teikiamai paslaugai, o ne turto valdymui“, - sakė Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas. Pastatas projektuotas atsižvelgiant į tyrimus ir pokalbius su potencialiais investuotojais, siekiant pritraukti prietaisų ar elektronikos gamybos, elektroninių automobilių komponentų gamybos, metalo apdirbimo ar surenkamosios pramonės įmonių, kurioms reikia funkcionalių ne aukštesnių kaip 6 metrai patalpų. Šis projektas jau sulaukė susidomėjimo iš gamybinių užsienio kompanijų ir šiuo metu derinamos sąlygos su potencialiais investuotojais iš Vokietijos, Švedijos, Belgijos ir kitų šalių. Planuojama, kad pirmieji nuomininkai į jį pradės keltis liepą. Iš 7440 kv. m. 6000 kv. m. bus skirti gamybos plotui, likusieji - administracinės patalpos. Svarbu, kad įmonėms išsinuomojusioms patalpas „FlexStart“ galios visame Klaipėdos LEZ taikomos mokesčių lengvatos. Bendrovės gali įsikelti į universalųjį pastatą išsinuomodamos mažiausiai 1 000 kv. m gamybos ir 180 kv. m biuro patalpų. Įsikūrimo greitis yra vienas iš Klaipėdos LEZ strateginių prioritetų. Klaipėdos LEZ siūlomi sklypai su jau patvirtintais statybų leidimais, leidžiančiais pradėti gamybą per pusmetį, taip pat darbo pradžiai „kitą dieną“ paruoštos sandėliavimo patalpos ir biurai. „FlexStart“ pastatas papildys Klaipėdos LEZ veiklos spektrą ir leis dar labiau sutrumpinti pasiruošimo gamybai laiką. „Išnuomojus šį pastatą planuojama toliau plėtoti analogiškus projektus, kurie leistų užtikrinti nuolatinį patalpų prieinamumą ir greitą kompanijų įsikūrimą Klaipėdos LEZ“, - kalbėjo E. Kiudulas. Klaipėdos LEZ savo veiklą vykdo nuo 2002 m. ir yra pirmoji iš šiuo metu šalyje veikiančių laisvųjų ekonominių zonų. 412 h ploto zonos specializaciją plastiko ir chemijos, elektroninių transporto priemonių dalių gamybos ir surinkimo, metalo apdirbimo ir logistikos srityse lėmė teritorijos vieta, regiono darbo jėgos kvalifikacija ir vystoma infrastruktūra. Baltijos šalių regione Klaipėdos LEZ išsiskiria savo paslaugomis, kurios leidžia investuotojams startuoti ypač greitai. 2017 m. Klaipėdos LEZ pelnė apdovanojimą už greičiausias galimybes įsikurti viso pasaulio laisvųjų ekonominių zonų apdovanojimuose, organizuojamuose „Financial Times“ leidinio „FDI Magazine“. Sutartis dėl veiklos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje šiuo metu yra pasirašiusios 28 įmonės. Du trečdaliai bendrovių - užsienio kapitalo. Didžioji dalis teritorijoje gaminamos produkcijos yra skirta eksportui.

Více Ekonomika Time15 Balandžio 2018 14:58:07


Vilius Šapoka: būti „šešėlyje“ nebeapsimokės

15 Balandžio 2018 09:11:06 Ekonomika | ve.lt

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad pirmadienį Vyriausybė pristatys beprecedentes kovos su „šešėliu“ priemones.„Pirmadienį pristatysime kovos su „šešėliu“ priemones, kurios bus tikrai beprecedentės, ir kurios duos tokį rezultatą, jog būti „šešėlyje“ nebeapsimokės“, - intrigą kurdamas „Žinių radijui“ kalbėjo V. Šapoka. Finansų ministras džiaugėsi, kad „šešėlis“ Lietuvoje sparčiai traukiasi ir jau dabar yra mažesnis nei Estijoje. „Mokesčius mokėti jau tampa madinga“, - pabrėžė V. Šapoka. Jo nuomone, Lietuvoje keičiasi mokesčių vengimo kultūra, kuri susiformavo, kada Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Tačiau šiuo metu, akcentavo ministras, būti „šešėlyje“ iš esmės tampa gėda ir ši tendencija ateityje tik stiprės. V. Šapoka samprotavo, kad prie šios teigiamos tendencijos prisidėjo pastaraisiais metais išaiškinti korupcijos atvejai „Lietuvos geležinkeliuose“, su keliais ir jų priežiūra susijusiose struktūrose. Visi išaiškinti korupcijos atvejai rodo, akcentavo V. Šapoka, kad valstybė valosi. „Tai yra lyderystė ir pavyzdys visuomenei, kad visuomenėje atsirastų nepakantumo jausmas tiems, kurie vengia mokėti mokesčius“, - apibendrino ministrasAntradienį pristatytoje Vyriausybės 2017 m. veiklos ataskaitoje pabrėžiama, kad pastaraisiais metais buvo priimta nemažai sprendimų, kurie buvo skirti kovai su korupcija ir „šešėliu“.Ataskaitoje teigiama, kad buvo keistos Baudžiamojo kodekso nuostatos, kuriomis, atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) rekomendacijas, griežtinama atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Priimti sprendimai skaidrinant farmacijos rinką ir mažinant vaistų kainas.

Více Ekonomika Time15 Balandžio 2018 09:11:06


UAB "Vakarų konstrukcijos" žengia į naujas rinkas

15 Balandžio 2018 07:01:06 Ekonomika | ve.lt

Šių metų pradžioje AB Vakarų laivų gamyklos įmonė "Vakarų konstrukcijos" su Norvegijos kompanija HAG Anlegg AS, priklausančia NRC Group ASA, pasirašė sutartį dėl pėsčiųjų ir dviratininkų tilto Oslo mieste gamybos.

Více Ekonomika Time15 Balandžio 2018 07:01:06


Už klaidinančią reklamą bendrovei „Philip Morris“ – 2,1 tūkst. eurų bauda

14 Balandžio 2018 16:33:03 Ekonomika | ve.lt

Už klaidinančią reklamą JAV tabako gaminių bendrovei „Philip Morris“ Lietuvoje skirta 2,1 tūkst. eurų bauda. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) įmonę nubaudė už paslėptą tabakui skirto elektroninio įrenginio IQOS reklamą.

Více Ekonomika Time14 Balandžio 2018 16:33:03


Ekspertai: Lietuvai verta nusipirkti SGD laivą

14 Balandžio 2018 14:22:38 Ekonomika | ve.lt

Vilnius, balandžio 11 d. (ELTA) Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta nusipirkti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą, kuri Klaipėdos „Independence“ terminalui nuomojama iš savininkės Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“. Tokią išvadą pateikė nepriklausomi ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą. Buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 m., nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų. Turima omenyje ir tai, kad po sutarties pabaigos 2024 m. galima grąžinti laivą-saugyklą Norvegijos kompanijai, nutraukiant SGD importo galimybes į Lietuvą. Kaštų ir naudos analizę dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo atliko tarptautinė konsultacijų bendrovė „Poyry Management Consulting Ltd.“ Bendrovės konsultantai Martinas Winteris ir Johnas Williamsas spaudos konferencijoje pristatė tyrimo rezultatus. Ekspertų studijoje teigiama, kad Lietuvai ekonomiškai naudinga išlaikyti suskystintas gamtines dujas energetikos rinkoje po 2024 metų. Studija rodo, kad SGD terminalas po 2024 m. kurs ekonominę naudą Lietuvai ir regiono dujų vartotojams - SGD laivo-saugyklos išlaikymo nauda gaunama dėl žemesnių didmeninių dujų kainų. Studijoje nurodoma, kad dėl mažesnių kainų SGD tiekimas teikia Lietuvai 20-60 mln. eurų naudą per metus. „Nuo 2014 metų dujų kainos Lietuvoje ženkliai mažėjo lyginant su 2012 m. Turėdama rinkoje suskystintąsias gamtines dujas, Lietuva mažiau priklausoma nuo kitų šalių veiksmų ir poveikio. Rinka tampa konkurencingesnė“, - sakė J. Williamsas. Grynoji nauda būtų didžiausia, pasak ekspertų, ne toliau nuomojant laivą-saugyklą, bet jį nuperkant. Nors ekspertai įžvelgia ir rizikų, vis dėlto, jų teigimu, nusipirkus laivą Lietuva įgautų didžiausią lankstumą reaguoti į nenumatytas aplinkybes, pavyzdžiui, dujų paklausos kritimą. Anot ekspertų, laivas prireikus gali būti ir parduotas, dėl to ilgalaikė nuoma būtų nelankstus sprendimas, nebent būtų susitarta dėl specialių lanksčių sąlygų. Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma. Jeigu Lietuva nepirktų laivo, kitas ekonomiškai naudingas variantas jį toliau būtų nuomoti 20-čiai metų, o nuomoti trumpesnį periodą po 2024 m., 10 metų, būtų ženkliai menkiau ekonomiškai naudinga. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad analizė palengvins diskusijas priimant tolesnius sprendimus. „Pernai turėjome intensyvų dialogų periodą su latviais, estais. Dabar turime aiškią analizę, kad kainos nuo prieš 7 metus buvusių aukščiausių Europoje ir net kartais pasaulyje ženkliai krito, dabar terminalas atlieka efektyvų kainos spaudimo instrumento vaidmenį. Turime akivaizdžią naudą. Tad diskusija bus grįsta ne emocijomis, o tiksliais skaičiais, toks ir buvo šios analizės tikslas“, - sakė ministras. Penktadienį ekspertizė bus pristatyta Vyriausybės Infrastruktūros komisijai, kuri numatys tolesnius žingsnius. Galutinius sprendimus dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo priims Vyriausybė. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatytas, kad tai turi būti padaryta iki šių metų pabaigos. Klaipėdos naftos generalinis direktorius Mindaugas Jusius teigė, kad Lietuvoje nuo 2015 metų užtikrinama ES vidurkį užtikrinanti dujų kaina. Pasak jo, analizė leis pateikti akcininkams gerai ekonomiškai pasvertą ir atsakingai įvertintą pasiūlymą dėl sprendimo. „Laivas priklauso Norvegijos kompanijai, ši nuoma baigsis 2024 metais, sutartyje yra galimybė pasirinkti - laivą įsigyti ar jo atsisakyti, ir tokiu atveju baigtųsi sutartiniai santykiai. Jeigu nuspręstume įsigyti, mūsų rankose būtų sprendimai, kaip jį įdarbinti. Kaip pasielgtų dabartinis savininkas (jeigu Lietuva nepirktų laivo - ELTA), sunku prognozuoti. Paklausa infrastruktūrai yra didelė. Teoriškai, jeigu Lietuva nuspręstų toliau nuomotis, savininkė galėtų nuspręsti jį vis tik parduoti kitiems. Bet realiai, mes turime kontaktus, ir turime galimybę taip pat pratęsti sutartį“, - aiškino M. Jusius. ELTA primena, kad Lietuva laivą norėjo išpirkti jau 2015 metais, tačiau laivo savininkė nesutiko jo parduoti - norėjo jį nuomoti iki sutarties pabaigos. Tam, kad būtų padarytas pagrįstas pasirinkimas po 2024 metų, „Klaipėdos nafta“ ir užsakė nepriklausomų ekspertų studiją. SGD laivą-saugyklą „Independence“, kurio talpa siekia 170 tūkst. kubų, 2014 metais pastatė Pietų Korėjos kompanija „Hyundai Heavy Industries“, jis priklauso Norvegijoje registruotai įmonei „Hoegh LNG“, kuri laivui suprojektavo išdujinimo įrangą, teikia priežiūros ir operavimo paslaugas. Pagal sutartį, laivą Lietuva 10 metų, iki 2024 metų, nuomojasi, o praėjus šiam laikui numatyta galimybė laivą išpirkti. Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ dujų prekybos bendrovė „Litgas“ iki 2024 metų yra sudariusi SGD tiekimo sutartį su Norvegijos „Statoil“. Pagal ją kasmet į Lietuvą atgabenama apie 3,8 TWh (360 mln. kubų).

Více Ekonomika Time14 Balandžio 2018 14:22:38


Naujas intelektualus terminalas Klaipėdos uoste

14 Balandžio 2018 10:45:56 Ekonomika | ve.lt

Jūrų krovinių kompanija „Bega“ pradeda eksploatuoti pirmąjį Klaipėdos uoste specializuotą cemento krovos terminalą, kurio veiklai pasitelktos intelektinės logistikos bei aplinkai draugiškos žaliosios technologijos.

Více Ekonomika Time14 Balandžio 2018 10:45:56


„Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su stambiausia pasaulyje Baltarusijos kalio trąšų gamintoja

14 Balandžio 2018 09:19:16 Ekonomika | ve.lt

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė ilgalaikę sutartį su stambiausia pasaulyje Baltarusijos kalio trąšų gamintoja ir tiekėja - „Belaruskalij“. „Lietuvos geležinkelių” pranešime teigiama, kad sutartis padidins konkurencinį pranašumą vežimų rinkoje, sustiprins strateginę partnerystę su mineralinių trąšų gamintoja bei eksportuotoja ir atvers naujų galimybių kitiems transporto sektoriaus dalyviams - krovos kompanijoms bei Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui. „Ilgametė sutartis leis mums sustiprinti konkurencines pozicijas ir efektyviau planuoti vežimus, geriau paskirstyti mūsų išteklius - vagonus, lokomotyvus“, - pranešime sako „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška. Iki šiol su „Belaruskalij“ buvo sudaromos tik trumpalaikės sutartys, kuriose nebuvo numatyti jokie įsipareigojimai dėl tarifų stabilumo, vežamų krovinių garantuotų apimčių. „Belaruskalij“ yra ir vienas svarbiausių „Lietuvos geležinkelių“ klientų pagal vežamų krovinių apimtis. Tarptautinės trąšų asociacijos (IFA) duomenimis, „Belaruskalij“ eksportuojamų kalio trąšų dalis sudaro 20 proc. pasaulio rinkos. Baltarusių įmonė eksportuoja savo produkciją į daugiau kaip 100 pasaulio valstybių. „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 metais vežė daugiau kaip 10 mln. tonų šios bendrovės krovinių, o tai sudaro apie 20 proc. bendro praėjusiais metais vežto krovinių kiekio.

Více Ekonomika Time14 Balandžio 2018 09:19:16


Baltijos prospekte tunelio kol kas nebus

14 Balandžio 2018 08:35:53 Ekonomika | ve.lt

Miestui baiminantis dėl naujų kamščių Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžoje uostas pareiškė, jog problema ne ten - atlikus transporto srautų analizę paaiškėjo, jog į ar iš uosto judantis transporto srautas tesudaro mažąją dalį.

Více Ekonomika Time14 Balandžio 2018 08:35:53


Centas prie cento / Kiekvienam lietuviui – po puodelį

14 Balandžio 2018 02:57:43 Šiaulių kraštas / Ekonomika

Prieš pust­re­čių me­tų Pa­go­jo kai­me, ne­to­li Kel­mės, įsi­kū­ru­si už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė „Ro­nel­da“ per mi­nu­tę pa­ga­mi­na po 400 vien­kar­ti­nių po­pie­ri­nių puo­de­lių. Per mė­ne­sį su­ge­bė­tų puo­de­liais ap­rū­pin­ti kiek­vie­ną lie­tu­vį, nes jų pa­ga­mi­na apie tris mi­li­jo­nus.

Více Ekonomika Time14 Balandžio 2018 02:57:43


Partijos iš biudžeto gaus 2,75 mln. eurų

13 Balandžio 2018 15:15:19 Ekonomika | ve.lt

Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) partijoms paskirstė pirmojo pusmečio valstybės dotaciją – 2,751 mln. eurų.

Více Ekonomika Time13 Balandžio 2018 15:15:19


Proveržio programai - dar viena taryba

13 Balandžio 2018 12:21:55 Ekonomika | ve.lt

Iki 2030-ųjų metų įgyvendinti nemenkus tikslus siekianti Klaipėda artimiausiais metais kardinalių pokyčių nesulauks. Kad viskas vyktų pagal planą, bus formuojama dar viena - Miesto ekonominės plėtros taryba.

Více Ekonomika Time13 Balandžio 2018 12:21:55


Šiandien - svarbus pokytis vairuotojams

13 Balandžio 2018 10:55:14 Ekonomika | ve.lt

Vairuotojai nuo balandžio 10-osios nebegali važinėti su dygliuotomis žieminėmis padangomis. Draudikai primena, kad jų nepasikeitus negalios draudimas. Tuo metu servisai, keičiantys padangas, sako, kad padangų keitimo gali tekti laukti savaitę ir ilgiau.

Více Ekonomika Time13 Balandžio 2018 10:55:14


Ieškote darbo? Laisvos vietos Klaipėdos regione

13 Balandžio 2018 10:55:14 Ekonomika | ve.lt

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius informuoja, kad reikalingi:

Více Ekonomika Time13 Balandžio 2018 10:55:14


Iš Klaipėdos į Šilutę traukiniu - jau vasarą

13 Balandžio 2018 09:28:42 Ekonomika | ve.lt

Augančius keleivių srautus fiksuojantys „Lietuvos geležinkeliai“ ruošiasi pasiūlyti atnaujintą maršrutą Klaipėda-Šilutė. Planuojama, kad pirmieji keleiviai tokias keliones išbandys jau šią vasarą.

Více Ekonomika Time13 Balandžio 2018 09:28:42


Dėl naktinės audros atšaukti du skrydžiai iš Vilniaus oro uosto

13 Balandžio 2018 09:28:42 Ekonomika | ve.lt

Dėl naktį kilusios audros sutriko Vilniaus oro uosto darbas. Kaip Eltai sakė Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovė Laura Mažeikytė, antradienį atšaukti du rytiniai skrydžiai iš Vilniaus oro uosto. Kaip patikslino A. Mažeikytė, atšaukti skrydžiai į Varšuvą ir Stokholmą, numatyti 6.30 val. ir 7.00 val. „Jeigu nesaugu lėktuvams leistis, jie nukreipiami į kitus oro uostus. Į kokius konkrečiai, pasirenka pati kompanija, pavyzdžiui, vakar vakare keli lėktuvai buvo nukreipti į Rygos oro uostą, o keli - į Kauno oro uostą. Iš Frankfurto ir iš Kopenhagos skridę lėktuvai buvo nukreipti į Rygą, o iš Paryžiaus, Londono ir Miuncheno - į Kauną“, - sakė Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovė. Keleiviai iš minėtų oro uostų į Vilnių grįžo autobusais. „Gaila, kad žmonės kelionės tikslą pasiekė vėliau, bet viskas - dėl jų pačių saugumo, nes Vilniuje buvo leistis nesaugu“, - sakė L. Mažeikytė, pridurdama, kad dėl oro sąlygų tai pirmas kartas šiemet, kai į kitus oro uostus lėktuvai buvo kreipiami masiškai. „Šiandien keli skrydžiai iš Vilniaus atšaukti, bet, pavyzdžiui, „Ryanair“, kuris nuskrido su keleiviais į Kauną, naktį, kai audra aprimo, tušti lėktuvai atskrido į Vilnių ir iš ryto vykdė savo skrydžius pagal tvarkaraštį“, - pridūrė Lietuvos oro uostų atstovė.

Více Ekonomika Time13 Balandžio 2018 09:28:42


Gyventojams grįžo jau 12,7 mln. eurų GPM permokos

12 Balandžio 2018 14:40:07 Ekonomika | ve.lt

Iki pirmadienio į gyventojų sąskaitas jau sugrįžo 12,7 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokos - Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) permokas grąžino daugiau nei 77,4 tūkst. gyventojų. VMI Eltai pateiktais duomenimis, iki balandžio 9 dienos iš viso užregistruotos 764 442 pateiktos GPM deklaracijos. Turto pajamų deklaracijų - 31 962. Prašymų paskirti savo sumokėto pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir politinėms partijoms - 91 332. VMI komunikacijos specialistės Agnės Zelenės teigimu, patikrinta apie 361 tūkst. pajamų deklaracijų, kuriuose deklaruota GPM permoka. Iš patikrintų pajamų deklaracijų 4,4 proc. (apie 16 tūkst.) nustatyti neatitikimai su VMI turimais duomenimis. VMI primena, kad, kaip ir kasmet permokos grąžinamos gyventojams, kurie deklaracijas pateikė laiku ir jas užpildė be klaidų, o jų pateikti duomenys sutampa su VMI turimais duomenimis. Sistema sąrašus sudaro atsitiktine tvarka. Pavedimus į gyventojų sąskaitas VMI atlieka kiekvieną darbo dieną, atsižvelgdama į savivaldybių biudžetų pajamas. Iš viso šiemet VMI yra paruošusi 1,8 mln. preliminariųjų pajamų deklaracijų, iš kurių 1,3 mln. yra visiškai užpildytos ir gyventojai jas gali pateikti nieko nekeisdami.

Více Ekonomika Time12 Balandžio 2018 14:40:07