diktore giniotiene

Press Report

Produkto nuolat atnaujinami šaltiniai

Share on Facebook Share on Twitter Share on Google+

Ads

Mirė ilgametė LRT darbuotoja B. Zabulytė-Saulevičienė

07 Vasario 2017 11:04:24 Diena.lt visi straipsniai

B. Zabulytė-Saulevičienė gimė 1931 m. rugpjūčio 2 d. Ukmergės rajone. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1954 m. sausį Lietuvos radijuje pradėjusi dirbti diktore, vėliau įvairias pareigas ėjo iki pat 1992-ųjų. Nuo 1981 iki 1989 m. dirbo Lietuvos radijo programų direktore. Atsisveikinimas su B. Zabulyte-Saulevičiene vyks trečiadienį, vasario 8 d., Laidojimo paslaugų centro šarvojimo salėje (Paco g. 4, Vilnius) nuo 10 iki 13 val. Urna išnešama 13 val., laidotuvės Antakalnio kapinėse.

Vice Visos ataskaitos Time07 Vasario 2017 11:04:24


Ads

Mirė buvusi aktorė ir radijo diktorė U. Nasvytytė

27 Birželio 2016 17:35:35 Diena.lt visi straipsniai

U.Nasvytytė gimė 1926 metais Kaune. 1945 metais ji baigė Vilniaus suaugusiųjų vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus dramos teatro studijoje, baigė Vilniaus konservatoriją ir Vilniaus universitetą. 1950–1956 metais U.Nasvytytė buvo Dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ pranešėja. 1956 metais ji pradėjo dirbti Lietuvos radijo diktore, skaitove, renginių vedėja. 2000–2008 metais U.Nasvytytė vadovavo Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai. Už nuopelnus Lietuvai U.Nasvytytė apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.

Vice Visos ataskaitos Time27 Birželio 2016 17:35:35


Į LRT radiją atveda ir didelis noras, ir visiškas atsitiktinumas

12 Birželio 2016 20:58:23 Diena.lt visi straipsniai

Legendinė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos diktorė Dana Rutkutė savo amžiumi su 90-metį švenčiančiu Lietuvos radiju žengia beveik koja kojon. Pirmą kartą prie Lietuvos radijo mikrofono greitai 95 metų jubiliejų švęsianti D. Rutkutė Vilniuje sėdo 1949 m. „Kokia buvo pati pirma darbo diena Lietuvos radijuje, dabar jau tiksliai nebeprisimenu. Matyt, niekuo neišsiskyrė, tačiau iki šiol atmintyje aiškiai įsirėžusi diena, kai į studiją dėl neaiškių priežasčių perskaityti savo apybraižos neatvyko rašytojas Šiupšinskas ir redaktorė Sofija Binkienė man liepė tuoj pat vietoj jo sėsti prie mikrofono. Apybraižos tekstą vos spėjau permesti akimis. Perskaičiau, stengdamasi, kaip man atrodė, sudėlioti tinkamus akcentus ir reikiama intonacija“, – pasakoja D. Rutkutė. Kitą dieną, po ryškaus jos, kaip diktorės, debiuto tiesioginiame radijo eteryje, kilo triukšmas: kas skaitė apybraižą? D. Rutkutė rytiniame darbuotojų susirinkime sėdėjo nuščiuvusi. Laukė paties blogiausio, bet tuometinė radijo vadovė, komunistinės Lietuvos lyderio Antano Sniečkaus žmona Mira Bordonaitė visų akivaizdoje pareiškė: „Štai kaip reikia skaityti literatūros kūrinius tiesioginiame eteryje. Kodėl draugė Rutkutė nedirba diktore?” Toks buvo D. Rutkutės, kaip diktorės, krikštas. Ji neslepia, kad ir vėliau M. Bordonaitė kažkodėl ją paglobodavo ir apgindavo nuo nesusipratimų, kurių pasitaikydavo nedideliame Lietuvos radijo kolektyve. „Greičiausiai kaip moteris moterį atjausdavo“, – prisipažino D. Rutkutė ir juokaudama pridūrė: „Taip tapau diktore ir valdžios statytine.“ Dirbdama Lietuvos radijuje, D. Rutkutė susiformavo kaip stipri ir ryški diktorė, kurios balsą iš pirmo žodžio tuo metu atskirdavo kiekvienas klausytojas. Ji pati iki šiol labiausiai džiaugiasi tuo, kad radijuje dirbę kalbininkai jai padėjo atsikratyti gimtosios Palatvės tarmės, dėl kurios ji nemokėjo aiškiai ištarti kai kurių garsų, netaisyklingai kirčiuodavo. V. Mičiulis radijo herojaus laišką vaikystėje laikė prie lovos Buvusį Lietuvos radijo žurnalistą bei direktorių Virginijų Mičiulį šis radijas lydėjo nuo mažens. „Kai buvau mažas, puikiai atsimenu, laukdavau laidos „Senelio pasaka“. Tai buvo šventas reikalas: grįžti iš kiemo namo ir pasiklausyti pasakų Senelio. Prisimenu, kaip rašiau jam laišką dėl vienos pasakos. Išgirdau tą pasaką per radiją ir man ji labai patiko. Mamai pasakiau, kad reikia parašyti laišką, ji man padėjo. Prašiau, kad tą pasaką pasektų dar kartą. Tais laikais nebuvo magnetofonų, kad būtų galima įsirašyti. Gavau atsakymą: „Mielas Virguti, šią pasaką neseniai sekėme ir gal ateityje dar paseksime.“ Man tai buvo kažkas ypatingo – gauti laišką iš pasakų Senelio. Buvau jį pasidėjęs prie lovos“, – svarbų vaikystės nuotykį prisimena pašnekovas. V. Mičiulis, kaip ir dauguma radijo žurnalistų, darbą čia išbandė dar studijų metais – nuo antro studijų kurso jis kūrė laidas moksleiviams bei studentams. Radijo pasirinkimą lėmė taisyklinga vyro tartis ir pomėgis kalbinti žmones, daryti reportažus bei montuoti. Nors darbas radijuje nestokojo įdomių patirčių bei situacijų, labiausiai žurnalistui įsiminė istoriniai Lietuvos įvykiai. „Ryškiausias prisiminimas – darbas po Sausio 13-osios įvykių studijoje Seime. Ten mes gyvenome paromis, turėjome čiužinius, ant kurių galėjome miegoti, nes išeiti į miestą buvo pavojinga. Tai buvo reikšmingiausias įvykis. Po Sausio 13-osios radijas buvo išsibarstęs keliose Vilniaus vietose ir viena iš studijų buvo Aukščiausioje Taryboje. Tos savaitės ir tie mėnesiai darbo ten ir buvo įspūdingiausi“, – prisimena ilgametis Lietuvos radijo darbuotojas. Kitas prisiminimas – jau iš tų laikų, kai V. Mičiulis vadovavo Lietuvos radijui. „Vytautas Landsbergis buvo Aukščiausios Tarybos pirmininku ir mes laukėm jo laidoje rusų kalba, kuri tuo metu buvo transliuojama 15 val. Tada jis buvo labai užiėmęs žmogus ir labai vėluodavo, todėl ir čia jis vėlavo gal 20–30 minučių. Laidoje buvo suplanuotas tik pokalbis su juo ir neparuoštas joks reportažas. Todėl tuo metu grojo muzika ir pradėjo skambinti žmonės: kas atsitiko, kodėl nėra laidos, juk turėjo būti. Tais laikais ši laida buvo labai populiari ir dėl klausytojų panikos teko aiškinti, kad vėluoja pašnekovas“, – pasakoja V. Mačiulis. V. Mičiulis tikina, jog LRT radijo švenčiamas 90-metis – ypatinga šventė. „Lietuvos radijuje praleidau nemažą dalį savo gyvenimo. Ši šventė man reikšminga ir kaip darbuotojui, ir kaip vadovui, ir kaip piliečiui. Manau, kad įvairiais mūsų valstybės vystymosi periodais radijas suvaidino labai ryškų vaidmenį. Ypač džiaugiuosi, kad jis suvaidino tokį vaidmenį po Sausio 13-osios, nes nebuvo interneto, nebuvo mobiliųjų telefonų ar kitų priemonių, tinkamų objektyviai pranešti įvykius žmonėms. Jie gatvėmis vaikščiodavo su mažais imtuvėliais ir tik taip girdėdavo laisvą žodį. Jei ne radijas, būtų buvęs visiškas pasimetimas. Labai džiauguosi, kad man teko prie to prisidėti“, – sako V. Mičiulis. A. Bajarūnaitę paskutinę minutę į diktorių konkursą atsiuntė vyras LRT RADIJO laidų vedėja Alvyda Bajarūnaitė, daugeliui klausytojų pažįstama iš „Ryto garsų“, radijuje atsirado paskatinta vyro – mat iki studijų radijo duonos šiek tiek ragavusi moteris savo siekį tapti diktore bėgant laikui kiek primiršo. Į radiją ji sugrįžo diktorių konkurso išvakarėse sutuoktiniui pastebėjus skelbimą laikraštyje. „Baigusi mokyklą buvau pusiau menininkė ir nutariau, kad studijuoti dar nenoriu, nes nežinojau, ką, tad nusprendžiau metus padirbėti. Taip jau sutapo, kad atėjau dirbti į radiją tiesioginio eterio operatore. Dirbau kartu su diktoriais, po kurio laiko jie ėmė girti mano balsą ir skatino dalyvauti diktorių konkurse. Pasiklausiusi tokių kalbų po kurio laiko pagalvojau, kad galbūt iš tiesų norėčiau pabandyti. Tačiau tais laikais neturint aukštojo mokslo diplomo nebuvo galima dalyvauti tokiame konkurse. Kadangi nebuvau baigusi aukštojo mokslo, man pasiūlė pasimokyti, o kai jau būsiu trečiakursė ar ketvirtakursė, galėsiu dalyvauti konkurse“, – prisimena LRT RADIJO laidų vedėja. Išėjusi iš radijo moteris sukūrė šeimą, įstojo mokytis ir savo siekį dirbti radijo diktore kiek pamiršo. „Žinoma, vis kirbėjo mintis apie radiją, bet tuo metu man ne tie dalykai rūpėjo. O mano vyras to nepamiršo ir vieną kartą man atnešė laikraštį sakydamas: „Žiūrėk, rytoj organizuojamas diktorių konkursas. Tu dar spėtum nunešti dokumentus.“ Aš paskutinę sekundę atbėgau, atnešiau dokumentus, kitą dieną dalyvavau konkurse ir jį laimėjau“, – pasakoja A. Bajarūnaitė. Nors radijo virtuvė ir buvo pažįstama iš anksčiau, moteris prisimena, kad pirmąją darbo dieną ji be galo jaudinosi. „Tais laikais centre veikė universalinė parduotuvė, ir nuo vaikystės prisimenu, kad joje visuomet dirbo radijo taškas ir kažkas nuolat kalbėjo. Pirmąją darbo dieną man po žinių patikėjo vesti lengvosios muzikos instrumentinį koncertą, reikėjo pristatinėti kūrinius. Tad kai įjungė mikrofoną, iškart įsivaizdavau, kad mano balsas skamba per tą patį radijo tašką centrinėje universalinėje parduotuvėje, ir man tiesiog pakirto kojas, nebegalėjau net žodžio ištarti“, – juokdamasi prisiminimais dalijasi dabartinė „Ryto garsų“ vedėja. A. Bajarūnaitė neslepia, kad vėliau daug kartų panašiose situacijose gelbėjo dviejų jos mokytojų – Undinės Nasvytytės ir Dariaus Bulovo – pasidalyta patirtis. „Jie man davė tokį patarimą, kuriuo naudojuosi ir dabar, ir net perduodu besijaudinantiems savo pašnekovams. Kai kalbi, neturi įsivaizduoti minios nepažįstamų žmonių. Reikia įsivaizduoti kelis artimus žmones – mamą, tetą, giminaitį kaime... Tuomet atsiranda santykis su klausytoju ir dingsta jaudulys“, – tikina A. Bajarūnaitė ir priduria, kad per ilgus darbo metus tokių įsimintinų dienų, kaip pirmoji, radijuje buvo tiek daug, kad jų nesutalpintų net į storiausią knygą.

Vice Visos ataskaitos Time12 Birželio 2016 20:58:23


Buvusi VSD direktoriaus pavaduotoja A.Giniotienė teisme siekia darbo stažo perskaičiavimo

08 Vasario 2016 10:58:10 15min.lt - žinios gyvai | RSS

Buvusi Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotoja Akvilė Giniotienė siekia įpareigoti VSD perskaičiuoti jos darbo stažą. Skaitykite daugiau...

Vice Visos ataskaitos Time08 Vasario 2016 10:58:10


Vilniaus knygų mugėje muziejai visus kviečia tapti poetais

18 Vasario 2014 12:11:56 15min.lt - žinios gyvai | RSS

Trečią kartą Vilniaus knygų mugėje dalyvausianti Lietuvos muziejų asociacija pristatys ne tik naujausius ir įdomiausius ledinius, bet ir kvies į išskirtinius edukacinius užsiėmimus, skirtus knygos istorijai ir literatūros klasikams. LMA stende veiks „MuMo klasikos“ sala. Skaitykite daugiau...

Vice Visos ataskaitos Time18 Vasario 2014 12:11:56


„Alma littera“ užsienio svečiai knygų mugėje: manipuliavimo ekspertas, emocinių trilerių ir jaunimo bestselerių autoriai

18 Vasario 2014 10:21:56 15min.lt - žinios gyvai | RSS

Šiais metais Vilniaus knygų mugėje leidykla „Alma littera“ pristatys net kelis visame pasaulyje savo knygomis išgarsėjusius užsienio autorius: Didžiosios Britanijos rašytoją Dorothy Koomson, jaunimo auditorijai puikiai pažįstamą Ursulą Poznanski iš Austrijos bei vieną garsiausių švedų autorių, TV laidų vedėją Henriką Fexeusą, kurio knygos apie gebėjimą daryti įtaką pakeitė tūkstančių skaitytojų gyvenimus. Skaitykite daugiau...

Vice Visos ataskaitos Time18 Vasario 2014 10:21:56


Knygų mugėje – susitikimai su mylimiausiais vaikų autoriais

17 Vasario 2014 09:27:24 15min.lt - žinios gyvai | RSS

Šį ketvirtadienį prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje vaikai turės puikią progą iš arti pamatyti savo mėgiamų knygų autorius ir dailininkus. Violeta Palčinskaitė, Kęstutis Kasparavičius, Sigutė Ach – tai tik dalis vaikų herojų, kurie mugės metu dalins autografus ir bendraus su jaunaisiais skaitytojais. Skaitykite daugiau...

Vice Visos ataskaitos Time17 Vasario 2014 09:27:24


Vilnius knygų mugėje - klasikinės literatūros Renesansas ir kultinės knygos

13 Vasario 2014 09:10:59 15min.lt - žinios gyvai | RSS

Kiekvienas iš mūsų turi savo mylimų knygų rinkinį, prie kurio sugrįžta skirtingais gyvenimo etapais. Vieni kūriniai mums palieka greit išblėstantį įspūdį, kiti – išmoko gyventi, mylėti, paveikia jausmus, formuoja asmenybę, nurodo kryptį. Skaitykite daugiau...

Vice Visos ataskaitos Time13 Vasario 2014 09:10:59


Iš Fabijoniškių į Bankoką – per keturias dienas

10 Vasario 2014 18:09:49 15min.lt - žinios gyvai | RSS

Per keturias dienas galbūt nenukeliausite į Bankoką, bent jau motociklais, kaip fotomenininkas Saulius Paukštys su draugais, – jie užtruko daug ilgiau. Ir galbūt pajudėsite ne iš Fabijoniškių, kur gyvena ir kuria gyvasis lietuvių literatūros klasikas Juozas Erlickas. Kalbama apie kitokią kelionę – pėsčiomis po LITEXPO centrą susitikti su kūrėjais – rašytojais, poetais, dailininkais, fotomenininkais, apie kelionę naujų knygų puslapiais didžiausioje rašytojų, kūrėjų ir skaitytojų šventėje – Vilniaus knygų mugėje. Šiemet ji vyks vasario 20–23 dienomis. Skaitykite daugiau...

Vice Visos ataskaitos Time10 Vasario 2014 18:09:49


Jubiliejinėje Vilniaus knygų mugėje – dėmesys skaitytojams ir laiko patikrintoms knygoms

23 Sausio 2014 08:36:44 15min.lt - žinios gyvai | RSS

Vasario 20–23 dienomis į Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ skaitytojus iš visos Lietuvos sukvies jubiliejinė XV-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šiemet laukiamiausias skaitytojų metų įvykis kvies kalbėti apie kiekvienam brangias knygas: klasikinę literatūrą, kultinius tekstus, laiko patikrintus kūrinius. Skaitykite daugiau...

Vice Visos ataskaitos Time23 Sausio 2014 08:36:44